Neskubinkit
vėjelio,
Jis
rudenį vėluoja,
Daug
dabar turi darbo:
Raško
lapus ir krečia
Sode
sultingus obuolius...
Dangumi
gena debesis,
Palydi
gervių pulką,
Graudžias
dainas dainuojančias,
Ne
veltui joms mes mojame...
Supusto
po klevais
Rausvus
lapus, taškuotus,
Iškelia
po langais
Gražiausią
derliaus puotą.
Neskubinkit
vėjelio,
Nes
jis atneš ant stalo
Ir
žiemužę šarmotą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą