Rudens garsai

Keliauja dangumi

Pulkeliai paukščių,

Juos pasitinka debesys balti

Ir jie nebijo aukščio

Skenda toli toli...

Medžiai nurimę klausosi

Naujų simfonijos garsų,

Kur nėra natų, instrumentų,

Tiktai vokalas su pritarimu.

O kiemuose – garsiausiai karkia varna:

– Mažai kaulų, mažai...

Jinai taupi ir pasisotina,

Ką tu per klaidą palikai.

Oi, žemėje – ne rojus,

Visiems visur pavojai,

Bet prikelia rytojus

Ir apie meilę švilpauja

Pavasarį varnėnai,

Jų giminės strazdai...