Piešiau
ir fiksavau
Žmonių
rankas
Ir
ant jų mačiau,
Kaip
spindi akys, –
Kiekviena
linija – gyvenimo žymė,
Ką
prigimtis nubrėžė,
Bet
aiškiai nepasakė.
Atveriame
širdį,
Kai
paduodam ranką,
Ir
supiname amžinai rankas,
Kai
aukso žiedus
Abu
užsimauname...
Kai
delno linija trumpa,
Pasijunti,
tarsi kažkas
Nukirto
tavo ranką...
Tavo
– mano,
Jau
visai – tas pats,
Tik
du žiedai ant mano delno...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą