Meilė
– nepaprasta, –
Kasdien grįžtu
Prie
namo,
Kur
ant palangės
Du
balandžiai tupi...
Jie –
neatskiriami,
Net
per žiemos pūgą,
Pavasarį
burkuoja,
Vyras
peni žmoną,
Kad
skiltų jų vaikučiai...
Aistra
– tai pūkas,
Kas
atskrenda netyčia,
Tą
ir pabučiuoja,
Kaip
žinia,
Kažkur
nurūko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą