Vėjas
krečia obuolius,
O
paskui – lapus,
Kad
uždengtų ir paslėptų
Vaikučius
mažus.
O
išdygsta, kai išspjauna
Kažkur
pakelėj,
Mažas
grūdas – tik ant delno,
Didelėj
erdvėj...
Reikalauja
lietaus lašo,
Saulės
spindulių,
Nes
mažytis – kojos basos,
Bijosi
šalnų...
Ko
nesugebėjo spalis,
Užbaigs
lapkritys,
Žiemą
gi padūkti gali
Vėjo
sūkurys ant ledo,
Baltoje
pusny...
Mažas
grūdas, viską kentęs,
Dygs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą