Ko ieškome,
Vis neberandame,
Tik pametame
Ir daugiau prarandame -
Vis savo laiką,-
Tartum seną skrandą
Per petį švystelėję,
Prie kitos priprantame.
Ko laukiame,
Dažnai ir šaukiame,
Kas palikta prie kelio,
Nebe sugrįžtame
Ir neimame...
O laiko to – saujelė,
Nubyra pro pirštus
Ir žvirbliai sulesa...
Oi, nuo juodos šakos -
Mažo kryželio -
Į žemę nuberia
Ir užkasa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą