Pasigavau ristą žirgelį,
Aukso pasagom pakausčiau,
Paleidau į tyrus laukus,
Sužvilgo kibirkštimis lankos,
Rasos karoliai ant žolės
Pavirto sidabru...
Dabar jo nebegaudysiu,
Žinau, kad nepagausiu,-
Žolė aukšta, žalia, dar be šalnų,
Bus laisvas mano žirgas,
Skambės ir jo pakinktai,
Vis papuošti auksiniu varpeliu.
Jo pasagomis ir genelis taukši,
Žinau visas dreves miškų,
Kada reikės, sušvilpsiu,
Atgal prisišauksiu,
Pavirtusi raibuoju geneliu
Ant ąžuolų - senų senų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą