Kalnai, kalneliai,
Ąžuolų kepurės,-
Lyg sužieduoti
Vis su pušimi žalia...
Kai jam ruduo
Lapus nuskynė,
Ji auga čia...
Tik nežinau,
Ar medis jaučia
Žiemos šaltą ranką,-
Sustingusi žievė
Į skarą įsisiaučia
Ir lieka randas,
Tarsi juodas gumbas,
Lyg nuo skaudžios
Iš svetimų lazdos
Tyli rauda.
Nebūna ir vestuvių
Šaltą žiemą,
Kol Adventas
Ir pasninkas miške.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą