Kur kapinės,
Tenai tyla, rimtis,-
Ne mirusių reikia bijoti;
Tai tarsi atsakas gyviems,
Kad ir jie čia atsiguls
Ilgam ilgam ilsėtis...
Virš jų dar augs gėlė
Ir pušys meiliai ošia,-
Lyg pasakoja praeities kelius,-
Nebūna atmintis bedvasė.
Nors viena žvakė,
Palikta gėlė
Visus kapus apšviečia
Ir paukščiai tupiasi
Taip tyliai ir gražiai,
Kur medžiai stiprūs
Šakomis ir šaknimis
Nuo amžių susiliečia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą