Žiedelis mažas
Prie žemės prisiglaudžia
Ir kenčia šaltį,
Ilgai laukia sniego
Ir ilgisi jo rankų -
Švelnių ir šiltų -
O kad paklius į tamsą
Dar nežino,-
Aplinkui nieko nebebus.
O taip reikia draugų,
Kada juos prisišauksi,
Jei bus ir neramu,
Kam pasakosi apie vėją,
Saulę, melsvą dangų,
Nors čia ir šilta,
Ir ilgam ramu.
Pavasarį upeliai plauna
Paskutinį sniegą,
Vėl vėjas gainioja debesėlius,
Tada ir sklinda garsas,
Kad žiedelis vienišas
Išsaugojo dar veidą
Per šalčius...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą