Viskas – į save

Žinai gerai,

Kad žolė jaučia,

Bet nuskini ir valgai, –

Sveikata,

Iš jos pasisemi

Ir kas gražiausia,

Žemėse sultys užsilieka

Per visą žiemą

Šaknyse…

Gerai žinai, ką medis jaučia,

Kai jį kerta,

Bet surenti pastolius,

Šiltesnes trobas,

Užkuri židinį su jo skiedra,

Pajudini su žarstekliu –

Žėruoja pliauskos,

Kiekviena kibirkštis –

Medžio kalba…

Visi gyvendami vis valgo,

Viskas – į save.