Senoliams

Medis ir genimas užauga,

Būna viršūnė nulaužta,

Perskeltas liemuo per audrą,

Bet šerdis – gyva…

Žolė ir mindoma užauga,

Nušienaujama atgyja –

Vėl žalia, nauja, –

Šaknys – į žemę,

Į dangų – tik viršūnėle…

Gėlės gyvenimas, –

Kaip moters besilaukiančios,

Jinai gyvena ne tik už save, –

Vaikai – medeliai žemėje,

Vaikaičiams – nauja meilė,

Senoliai – danguje.