Gražių medžių pavėsyje

Plečiasi miestai,

Nesutelpa senamiesčiuose žmonės, –

Draugėje ir ramiau, –

Ant naujo suolo atsisėdi,

Nauji kaimynai ir turi kalbos,

Kaip tarp savų…

Pastato naują namą –

Visada bus pirmas,

Pasodina medį – kiti nekliūva,

Auga išnašus,

Išdygsta atžala šalia, –

Jau takas žiedų pilnas,

Vienas į kitą panašus…

Štai iš namų vaikučiai bėga,

Girdi ir kūdikėlio balsą,

Mokyklos skambučius,

Darželio išleistuvėse – sūnus,

Vaikaičiai su mama ir tėčiu,

Einu ir aš šiuo takeliu:

Čiulba varnėnai,

Zylės po kaštonais,

Lyg po skėčiais,

Balandžiai tuokiasi ir ant palangių,

Ir stogų…

Kasmet čia žydi kriaušė,

Alyvos ir beržai, klevai,

Šakas išskėtę,

Kaip sulą kas pavasarį

Ir atmintį semiu,

Kvapus geriu…

Oi, kiek darželiuose gėlių,

Bet niekas neskina,

Neiškasa lelijų svetimų.