Kiekvieną
rytą laikas
Mano
dienas kerpa,
Jaunystės
supintas kasas
Apipila
balta pudra,
O
saulė – ta pati,
Žiemą
spinduliai trumpėja,
Atrodo,
apkirpta…
Pasakose
žmonės norėjo
Prailginti
dienas,
Bet
gavo tik per kaktą
Su
atkirsta skiedra...
Nereikalauju
nieko iš kitų,
Kas
pačiai nepasiekiama:
Nekertu
ąžuolo,
Paukšteliu
nečiulbu,
Tupiu
laike – savame lizde,
Neišbaidykite.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą