Gražūs
žiedai,
Bet –
ne savi,
Nekyla
plunksna rankoje
Apie
juos rašyti,
Tegu
jie bus panašūs
Į
erškėtrožes, rožes,
Nejaučiu
kvapo
Prieš
saulėtekį…
Oi,
kaip kvepia alėjoje ieva,
Turbūt
iš paties rojaus
Čia
atvykusi,
Žiedai
panašūs ir į mūsiškius,
Tik
šakų nesvarina
Ligi
pat žemės,
O į
viršų stiebiasi…
Kas
apdainuos kitų kraštų medžius, –
Juos
eilėmis sodiname, –
Žiūriu
į dangų ir matau
Savo
vaikus,
Paukščiais
voromis iš Lietuvos
Svetur
išskridusius…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą