Raštas
– visuotinas
Žmonijos
atradimas,
Parašomas
žodžiu
Ne
tik sava kalba,
Surašoma
malda
Į
pergamentą – knygą,
Visi
į dangų kreipiasi,
Bet
vis kita šnekta…
Kreipiuosi
į tave,
Paukšteli
mielas,
Kodėl
tu čiulbi,
Kaip
kalbiesi su pačia
Ir
nekeiti giesmės,
Kai
vėjas, saulė šildo,
Tavo
vaikai giesmės išmoksta
Dar
kiaušinyje?
Atsakė
man paukštelis,
Nors
nemačiau jo rašto,
Gavau
ir pamoką:
„Kalbėk
tik už save’’.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą