Pavasario grožybės

Patį linksmiausią laiką –

Vaikystę pamiršau,

Prisimenu pavasarius,

Kai pempės sveikino sugrįžusios,

Joms atsakydavau:

– Būkit gyvos…

Patį gražiausią laiką

Užgožė rūpesčiai,

Paliko atminty tik vakarai vėlyvi,

Saulėtekio gražybės,

Kai pro šakas į žemę smigo

Saulės spinduliai,

Žydėdavo alyvos…

Dabar – gražiausias mano laikas, –

Medžiai, kaip niekada,

Paskelbia gyvastį,

Einu taku, nubertu žiedlapiais,

Prikritusius nupurtau

Nuo baltos galvos,

Pakeliu akis –

Dangus – toks mėlynas

Pavasarį ankstyvą.