Mažytė
mano Lietuva –
Tik
viena jūra –
Baltija
skalauja,
O
žmonės – gintarai,
Po
geltas kopas išsisklaidę…
Gražuolė
mano Lietuva,
Pražydusi
pavasarį,
Siūbuoja
vėjas šakose,
Lyg
jūroje laivelį
Blaško,
laigo…
Kiek
mūsų?
Nemažai,
Tik
išsibarstę po pasaulį,
Visų
net rūpesčiai panašūs, –
Visi
ieško laimės,
Gintaro
vėrinių,
Gelsvesnio
smėlio,
Saulės…
Mažyčiai
mūsų ežerai,
Mėlynėje
dangaus –
Tik
debesėlių saujos,
O kas
sužėrė juos gyvai
Į M.
K. Čiurlionio
Nepamirštamus
paveikslus…
Gintarėlius
varstau,
Susikuriu
ir Lietuvos
Riboženklius,
Ir
jūros bangą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą