Albinui Šileikai
Tikiu
išmintimi dangaus,
Sukūrusiu
visatoj žemę,
O
joje – ir žmogų,
Visi
čia turi paskirtį –
Daryti
gera, saugoti, globoti,
Ką
gauna iš gamtos,
Į
žemę atiduoti…
Skruzdė
stato namus
Iš
smulkių šapų,
Kregždė
nulipdo ir iš molio,
Bitė
randa sau jėgų,
Vašku
užlipdo vaikų korį…
Tikiu
protinga mūs prigimtimi, –
Suręsime
pastolius,
Prie
namų žydės ir sodai,
Išpurentoje
lysvėje gėlė
Gyvybės
ženklus rodo...
Kas
gali būt gražiau
Už
gerumo sodus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą