Ką motė turėjo

Sužaliavo kieme

Eglė skarotoji,

Žydi viršūnėlės

Vietoje kankorėžių…

Senas sėklas vėjas

Nunešė į tolius,

Ten suras seselės

Savo tikrus brolius…

Pasidžiauk, sesute,

Kad jauna tekėjai,

Užaugę vaikeliai

Savais keliais ėjo…

Nesiguosk, sesele,

Kad vėlai tekėjai,

Užmautas žiedelis

Perniek nenuėjo…

Kiek rankos pirštelių,

Tiek laimės turėjai,

Visi vaikai – brangūs,

Visus pamylėjai…

Nesiguosk, sesute,

Savo motinėlei,

Jos keliai – tie patys,

Eglė – karalienė.