Kai esam dviese

Kiek daug kalbos,

Prisiminimų vėl atgimsta, –

Platėja ne tik gatvė,

Bet ir atmintis...

Vaikai užaugę,

Kita karta gimė,

O mes ir su lazda,

Skaudžiai kartais

Suplaka širdis…

Mes – moterys,

Gal rojaus ievos,

O gal tik sodo

Rojaus obelys, –

Visi iš čia ir pasakojimai,

Kas žemėje pasiekiama,

Perkeliame į dangų

Ir savo mintis…

Smagu eiti gatve,

Dar būti dviese, –

Tokia ramybė,

Kad vis gyveni,

Bėdos pasimiršta,

Lieka dienos šviesios,

Taip eitum visą dieną,

Sapne – naktimis...

Mes – ievos,

Pražydusios baltai,

Derlingos rojaus obelys…

Ką aš jaučiu

Ir tu jauti.