Sugrįžimai

Prisimeni gerai sodus

Ant Anykštos pakrantės,

Kaip ten žydėjo vyšnios,

Rudenėjant lapai krenta,

Nuo obuolių net šakos linko...

Žiūrėdavom vaikai pro langą,

Kaip lytys plaukia,

Tarsi pats gyvenimas,

Pro šalį žiemos slinko…

Oi, kaip greitai metai

Numeta lapus,

Nusvyra šakos,

Tartum rankos,

O mes vis širdyje – jauni,

Mylime gyvenimą,

Kaip šventą sakramentą.