Vandens sakmės

Nepamirštami vaizdai,

Kai pro šaknis upelis teka,

Gurgia pavasariais,

Lyg žalias miškas

Su gėlu vandeniu

Be atvangos vis šnekasi, –

Taškenasi lydekos,

Maži dar jų vaikai

Nuo kitų slepiasi…

Kiekvienas garsas – muzika,

Gyvybę saugančiuose

Upelių verpetuose,

Nežinoma jėga iš prigimties,

Pavirtusi į vandenį,

Upelio tėkmę,

Žieduose paskęsta...

Širdis tankiau į taktą plaka,

Kraujo lašais atsako:

„Tekėsiu upeliu,

Išjudinsiu šaknis,

Išklosiu akmenėliais

Meilės taką.’’