Į metų pabaigą

Daugelis ieško pramogų,

Ne vienas kyla ir karjeros laiptais,

Perka, parduoda, keičia,

Iki mirties tas pamerktas,

Vis būna nelaimingas,

Visko stinga…

Iškerta ir miškus,

Žvėris išbaido,

Iš upių sugaudo žuvis

Ir vėl į tvenkinius paleidžia, –

Visi turi darbo, triūsia,

Tarsi bičių spiečius…

Tokia dvikojų prigimtis,

O jeigu keturias turėtų,

Neliktų žemėje nė lopinėlio,

Kuris kažkam nepriklausytų,

Nebūtų pažymėtas…

Kai ateini į savo metų pabaigą,

Nebegali nė arti ir akėti,

Prasiskleidžia dangaus skėtis,

Žiūri į žemę, –

Čia juk reiks ilsėtis.