Renatai Kvetkienei
Vaikystės
metai – praeitis,
Lyg
traukinio švilpukas,
Mokyklinis
skambutis –
Tarpinė
stotis,
Du
bėgiai vinguriuoja
Per
lygumas ir kalnelius,
Ir
nežinai dar ateities,
Kurioje
sustos ir tavo traukinys…
Praėjo
daugel metų,
O
norisi paklausti,
Pavadinti
vaikeliu,
Kokia
klaida tau pažymėta
Raudonu
pieštuku,
Kokia
svarbi detalė praleista, –
Nugludintais
akmenėliais
Nubarstytas
visas kelias,
Po
ratais gal pakliuvo
Ir
žalia žolė,
Nors
niekuo nekalta…
Praeis
ir šitie metai –
Pamiršime
bėdas,
Bus
šviesus takas,
Kaip
mano atmintis
Baltoje
galvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą