Dar
maga pasipasakoti,
Kas
buvo, – ką ten slėpsi,
Nesugrąžinsi
tos dienos,
Nė
nuodėmės ar skausmo,
O
džiaugsmas ir palaima,
Duota
iš aukščiau,
Atliksi
žemėje tik savo misiją
Ir
viską čia paliksi…
Atgal
nebeteka srovė,
Užtvindyta
ir upė
Tik į
plotį plečiasi,
O kas
yra giliai,
Kokia
minčių gelmė,
Susikuriame
pasakoje...
Dvylika
brolių ir viena sesuo,
Našlaitė
ir nykštukai,
Varlė
su karūna, –
Kas
duota ir svajota…
Gyveni
– rideni kamuolį,
Taip
maga vėl sugrįžti,
Bet
visos pasakos – su pabaiga,
Nutrūksta
siūlas,
Pasiklysti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą