Verti
po lapą,
Lyg
bangas skaičiuoji,
O jos
vis ritasi
Prie
kranto nesustodamos,
Atsimuša
ir iriasi
Į
pačią gilumą ir platumas,
Virsmas
dienų – gyvenimo pradžia
Ir
pabaiga naktų,
Vis į
senatvę…
Baltuose
lapuose – tik juodos raidės,
Raudonu
pieštuku
Pataisomos
ir klaidos,
Geriau
taisyti svetimas,
Lyg
kaktoje vagas,
Bet
ne savas…
Verčiu
ir vis apsidairau,
Kiek
liko baltų lapų
Man
ir tau, –
Kiek
prirašysiu, –
Tik
baltai ant gyvų medžių…
Papuošiu
juos
Baltais
ievų žiedais,
Naujai
obelų sprogstančiais,
Besiskleidžiančiais
pumpurais
Prie
lapų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą