Sekmadieniais
važiuodavome
Arba
eidavome į bažnyčią, –
Debeikiai,
Burbiškis ir Anykščiai
Jaunam – visai šalia,
O
vakarais ir savam kaime
Giedodavome
Gegužines…
Kiek
save prisimenu,
Ant
sienos gryčioje
Kabodavo
šventi paveikslai,
Nušvisdavo
geltonu smėliu pabarstyta
Ir
pašluota asla,
Saulutė
pro langelį šypsosi,
Todėl
ir aš šypsausi nuo tada…
Kas
buvo ir sunkiau,
Dabar
jau pasimiršta,
Einu
gatve, dairausi
Ir
sveikinu medžius, gėles…
Koks
tau sekmadienis išaušo,
Kada
baltai pasipuošė galva?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą