Nušluosčiau dulkes nuo senos maldaknygės

Malda – ne tam,

Kad ją atmintinai mokėtumei,

O kad pasietų protą,

Savų minčių tenai pridėtumei

Ir taptumei geresnis,

Keistum praeities klaidas,

Su dabartimi ramiai pasikalbėtumei…

Malda – tik sau,

Nereikia garsiai rėkti,

Dangus supranta,

Kas žemėje ir tarp žvaigždelių, –

Jų visas spiečius, –

O sukasi greta,

Viena kitos neliečia…

Prisimenu maldas visokias,

Kalbamas garsiai,

Choru giedamas,

Šiandieną pasimelsiu už visus,

Kurie nemato,

Nekalba, negirdi,

Prie sielos prisiliečia.