Paukštelis
tupiasi savo miške,
Pempės
sveikinasi:
„Gyvi,
gyvi’’, –
Prie
gimto grumsto,
Medelis
dygsta netoliese
Savo
miško,
Nesijaučia
atstumtas…
Kiekvienas
kelias – savaip sunkus,
Kiti
kraštai gi būna
Dažnam
ir nesvetingi,
Prisiglaudi
prie žemės ir klausaisi,
Iš
kur tavo širdies
Garsai
ateina…
Toli,
tolokai pypia garvežys,
Jis į
gimtinę šaukia,
O
mano lizdas – ant kalvos,
Dairaisi
į tą kraštą,
Iš
kur vaikystė ir jaunystė
Dviem
bėgiais čia pareina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą