Vienos šalies vaikai

Pasižiūriu į medžius –

Jie daug daug aukštesni,

Šakoti ir gruoblėti,

Lapai saulėje vėl blizga,

Pražysta kas pavasarį

Naujais žiedais...

Pažiūriu į gėles –

Jos daug mažesnės,

Gali bet kas ir nuskinti

Netgi nesiklausęs,

O žydi kas pavasarį

Naujais žiedais…

Jos dygsta iš šaknų,

Nebodamos nė vėtrų,

Stipresni – mažesni,

Įvairių spalvų jų rinkiniai,

Graži savaime prigimtis...

Kaip tu manai?

Pažiūriu į tave –

Akys – tokios mėlynos,

Geltoni lietuvaitės ir plaukai,

Kaip tavęs nemylėti, –

Mes esame abi – vienos gražios

Šalies vaikai.