Karklo melodija

Ko neturėjom pokario vaikai –

Spalvotų knygų,

Legų žaislų,

Sulankstomų laivų,

Svajose plaukiančių,

Ir lėktuvėlių iš kartono,

Pasiruošusių pakilti,

Dabar esam nepasotinami,

Rašome iš atminties,

Laiko negaištame…

Nieko nepasiimsime iš tų dienų,

Bet daug kas grįžta su kaupu –

Kreidos akmenėliai,

Kuriais piešėme paveikslus,

Karklo dūdelė,

Kvepianti mišku

Ir birbianti kamane,

Sušildytame ir pelės urve, –

Toks man ir tau

Šiandien gyvybės jausmas…

Vėl sėdžiu prie vandens

Ridendama akmenėlius,

Statau iš jų užtvanką,

O per kraštus vis liejasi melodija,

Kurios niekur kitur nebeišgirsime.