Vėl...

Būna, kad praeini pro šalį,

O paukštis čiulba tau,

Čia – ant šakos,

Numini gėlę

Užsižiūrėjęs tik į saulę,

Nors debesų daugiau…

Buvo, kad nemačiau pasaulio,

Verkiau daug metų,

Oi, verkiau,

Bet išsisklaidė debesys

Ir nušvito saulė,

Pražydo gėlės,

Sučiulbo paukščiai iš dangaus…

Bus, žinau dar bus,

Kai man čiulbės paukštelis,

Gėlė spalvas parodys,

Atsiskleis,

Jaučiu kvapus, jau rudenėjančius,

Kaip kvepia obuoliais…

Net į padangę kelia

Vėl.