Gerumo šulinys

Taip gera dar žiūrėti

Į seną iš akmenų ritinį, –

Taip negiliai – vanduo,

Pamaišau kibiru nukritusius lapus,

Semiu, geriu…

Dar gera gera,

Kai jame vis atsispindi

Mėlynas dangus,

Sujudinu tik pakraščius,

O gelmėje – mintis…

Tau jis – materija,

O man jis – dvasios kuždesys,

Kad viskas – laikina

Šiame pasaulyje,

Dangaus svajonė –

Per naktis…

Tu plauni jame kojas,

O aš – savo klajones,

Širdies dūžius,

Netgi dienomis.