Esu
tik mažas paukštis,
Bet
padėsiu tau savo giesme
Žiūrėti
į pasaulį
Ryto
apsvaigintu
Saulės
spindesiu,
Akių
neatitrauksi
Nuo
medžio sprogstančio,
Gėlės
palangėje...
Nesu
gyvenimo išminčius,
Mokausi
ir mokausi
Iš
savo ir kitų gyvenimo,
Kaip
vaikelius mylėti
Padėkojant
dangui...
Mano
plunksna marga,
Kaip
margas šis pasaulis,
Kiek
daug jame ir meilės,
Ir
skaudžių nelaimių,
Bet
baisiausias – karas,
Kai
žmogus žmogų
Gaudo ir nušauna,
Palydžiu
juos giesme
Į
melsvą dangų
Apie
taiką, laimę,
Vėl
atgimstantį pasaulį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą