Gražių akimirkų

Gamtoje – daug spalvų,

Ji piešia tai, ką mato,

O mes sumaišome spalvas

Ir piešiame ant drobės

Savo sielos atvaizdą...

Tepame ir saulės teptuku,

Dangaus spalvas sulydome,

Dairomės po kojomis

Ir nakties tamsą atkartojame

Netgi tada, kai tylime...

Brūkšnys – po brūkšnio,

Tarsi laipteliais kopiame

Vis į rytojų...

Savo parodoje kitiems,

Ką jaučiame,

Parodome.