Pirma
kieme, miške
Ir
ežero pakrantėje
Išsprogsta
serbenta,
Ji
dainoje – našlaitė,
Nuliūdusi,
viena...
Po
pušele jai šilta,
Nes
ji ir žiemą –
Visada
žalia,
Tik
viena spygliais
Dygiais
apsitaisiusi,
Kita
– švelni, miela...
Oi,
serbentėle, serbenta,
Tavo
žiedai maži,
Bet
uogų kekėje
Juodi,
balti, raudoni
Noksta
vaisiai
Ir
tokie kvapnūs
Su
saldžia rūgštele...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą