Po kojomis

Apleistas parkas –

Vėl arčiau tiesos,

Savo pradžios – gimimo,

Kada nuvirtusi šaka,

Netgi visas liemuo,

Su žeme jungiasi

Ir kitiems tampa trąšomis,

Naujas kerpes, samanas augina.

Iš po akmens grindinio,

Pilkų šaligatvių

Dygsta žolė,

Medelis į sienojų

Šaknimis įsikabina,

Jo prigimtis – stiebtis į saulę...

Bet ar visi tai žino?