Byra...

Giesmė man primena

Paklydimus ir atgailą,

Velykų dydį nerimą,

Prisikėlimą,

Nubyra ašaros per veidą

Ir sielą nuplauna,

Jautiesi esąs gyvas...

Kol byra rasos,

Išsivaduoja žemė

Iš sniego baltų gniaužtų,

Gėlių žiedai sušyla

Ir vyturėlis mažas,

Giesmių pirmasis paukštis,

Iš dangaus prabyla...

Oi, kaip dažnai

Tos gaivios rasos

Byra, byra...