Rožės pražydo

Tik tada supranti,

Kai netenki brangaus,

Kad gyvybė –

Brangesnė už viską,

Nebeskinsi gėlių,

Nesodinsi medelio,

Paukščio giesmės

Daugiau neklausysime...

Atsigauna ir žemė

Po šaltos žiemos,

Vėl iš naujo rožė pražysta,

Jos žiedai – tokie panašūs

Į mūsų gyvenimą,

Dygsta naujai,

Kvepia pražydusios,

Rudenį vysta.