Neišsiųsti laiškai

Tik su vaikais,

Kai jie yra šalia,

Mamos trumpam užmiega,

Visą gyvenimą jos budi,

Saugo vaikų miegą...

Yra kraujo ir sielų ryšys,

Kitokio jausmo nežinau,

Kuris prikeltų

Net vidurnaktį iš miego.

Net ir sapne jaučiu,

Juos ir dabar vis apkamšau,

Laukiu pavasario,

Kad pasiųsčiau gėlių,

Pirmą žibutę iš po sniego,

Rašau jiems laiškus,

Kai naktimis budžiu,

Rašysiu danguje

Ant balto debesėlio,

Lyg ant sniego...

Oi, laikas teka pasroviui,

Kažkur nubėga...

Kada gi motina užmiega?