Nedraugiškas lietus

Nereikia man draugų,

Kurie pamiršta kelią

Ir daugiau nelanko,

Neatskrenda pavasarį

Paukščio giesmėje,

Nenutupia už lango...

Nebeldžia į duris

Ir vėlų vakarą,

Kada meldžiuosi už visus,

Kurie pavargo,

Sunkiai serga...

Prisimenu kelias tik pasakas,

Kurios vis lieka amžinos,

Nes laimi vargšas.

Nebesikaunu ir su slibinais,

Nors jų dar gyvos galvos,

Iššieptais nasrais,

Liepsnų liežuviai

Laižo žemę, dangų,

Užkliudo mano draugą,

Kuris nebe pabeldžia.