Ilgai
klausiau armonikos garsų,
Kai
grojo muzikantas
Kaimo
gegužinėse
Tarp
žaliuojančių beržų,
Mačiau,
juos kirto,
Tvėrė
ir sudegino
Ant
Joninių laužų...
Tik
mėnuo buvo dirigentas,
O
žvaigždės kėlėsi ir krito
Iki
pat rudens šalnų,
Beržai
su lapais atsisveikino
Ir
vėjas liko suptis
Tarp
pajuodusių žirginių...
Sakai,
gyvenimas –
Visiems
gražus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą