Prie takelių

Nenoriu šiandien pamatyti

Numintos gėlės...

Ne, ne, ne aš numyniau,

Prabėgo neapdairus šuo,

Vedžiojamas už pavadžio,

Pasivoliojo ir katė laukinė...

Net nežinau,

Kas jas sodino,

Bet nuorūkas vis nurenku,

Kad būtų gražus vaizdas, –

Visgi ne juoda plynė...

Nulyja ir atgyja,

Kai iš vienos šaknies

Žiedelių – pynės.