Užlipau
ant kalno,
Apžvelgiau
Neries vingį,
O
prieš akis – laukai,
Nesuarti
dirvonai,
Kuriuos
matau net ir sapne...
Iki
gimtinės – vienas žingsnis, –
Tokia
tu Lietuva miela,
Kad
bet kada gali,
Tarsi
iš gyvybės šulinio,
Vandens
pasisemti,
Pasėjus
vasarojų
Pažymėti
vis nauja birže...
Sudygsta
meilės grūdas,
Keliasi
želmuo
Ir
širdyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą