Donelaičio pėdomis

Reikia drąsos, kad pagaliau

Įveiktume save ir baimę, –

Ji kaustė daugel metų

Nuo pat Mažvydo laikų,

Bet nešė knygnešiai ir iš anapus

Lietuvišką knygelę,

„Aušrą“, „Varpą“,

Kuris suskambo jau tikru garsu.

Būtų ištikęs Prūsijos likimas,

Jeigu būtų bijoję

Nepriklausomybę skelbti,

Patvirtinti aktu,

Ne vienas dingo karo dūmuose,

Miškai – kapai ir bunkeriai,

Kiek vyrų, sesių nekaltų,

O mintyse – Tėvynė,

Daug ir už baimę galingesnė,

Kurios laisvę mylime,

Nieko nebijome, kai esame kartu.

Buvau, budėjau

Sausio 13 šturme,

Kovo 11 sykiu.

Dabar pamerkiau baltą plunksną

Į baltą žiedą,

Rašau lietuvišku raštu.