Sena šaka

Netgi sena šaka

Miške reikalinga,

Ant jo ir samanos įvairios,

Žemei – trąša,

Pievagrybis prie jos išdygsta,

Pavasarį raudona kerpė,

O gal grybas

Patraukia akį ne vienam...

Ji nejuda, bet judina ją pašalas

Ir prašo: „Kelk ir eik,

Nebūk lazda,

Visiems našta.“

Tada keliu akis į dangų

Ir sau šnabždu:

„Už ką?“