Praregėjimai

Iš vieno medžio

Nauja giria užauga

Ir šniokščia vėjas šakose,

Senolį kalbina

Sena šnekta.

Iš vieno lizdo,

Sukrauto medyje,

Išskrenda paukščių pulkas

Ir suka ratus danguje,

Jie grįš brandos sulaukę,

Giedos giesmes

Ir savo rūšį vėl pratęs...

Mūsų vaikai – šeimos garantas,

Išlieka artimi iki senatvės

Varge ir džiaugsmuose.

Gal mokomės žiūrėdami į medį,

Sukantį lizdą paukštį...

Bet kamgi į rankas

Imame kirvį, genėjame šakas?