Pumpurėliai

Žmogus – tik gležnas

Pumpuras pavasarį, –

Užsimezga ir jau kovoja,

Kad vėjas nepaglemžtų,

Nenušaldytų šalna...

Žiedeliai ant šakų,

Gal mums vis primena,

Kas buvo Rojuje,

Kur amžina šviesa

Ir viena obelis

Su daugybe obuolių...

O mums – tik vienas skirtas,

Atkandame ir džiaugiamės

Sultinga rūgštele,

Gyvenimu.