Iš mūsų gyvenimo

Senos eglės – sėkvojos,

Kai kerta mišką,

Pažymi jas, palieka,

Kad sėtųsi naujai,

Kurios bus kertamos,

Nuleidžiami sakai.

Derva – tai tepalai,

Užgydo žaizdą,

Pateptos stebulės negirgžda,

Kai vežami iš miško

Stori rąstai,

Malkoms – šakaliai, –

Nėra nieko per nieką,

Patręšia žemę likę ir spygliai,

Po jais žiemoja vabalai,

Ežiai...